Švietimo naujienos

2015-11-11

Mokyti taip, kad būtų įdomu

Spalio 28 d. Ylakių gimnazijoje įvyko metodinė-praktinė konferencija „Metodinės veiklos naujovės ir sėkmės pavyzdžiai: klasės vadovo įtaka vaiko pažangai“. Joje dalyvavo P. Žadeikio, Mosėdžio, Darbėnų (Kretingos r.), Švėkšnos „Saulės“ gimnazijų, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklos, Bartuvos progimnazijos, Barstyčių, Aleksandrijos, Šačių, Notėnų pagrindinių mokyklų, Lenkimų S. Daukanto mokyklos-daugiafunkcio centro ir Daukšių pagrindinio ugdymo skyriaus klasių auklėtojai.

Prieš prasidedant konferencijai, visi, žiūrėdami nuotraukas iš Ylakių gimnazijos gyvenimo, klausėsi mokinių atsiliepimų apie klasių vadovus, kurie yra lyg antrieji tėvai, stengiasi mokinius suprasti, vienija klasę.

Kaip pastebėjo Ylakių gimnazijos direktorius Vaclovas Statkus, mokykla niekada neprimena ramaus užutekio. „Pasidalinkime savo sukaupta patirtimi, žiniomis, kad vaikui būtų gerai, o tai yra visų svarbiausia“, – teigė A. Statkus.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr. specialistė Aldona Jasienė teigė, kad metodinės tarybos ataskaitiniame susirinkime nutarta, kad kasmet turėtų būti rengiamos metodinės dienos, kurios, beje, jau vyko Bartuvos progimnazijoje, P. Žadeikio gimnazijoje. Anot vyr. specialistės, mokiniui nepakanka vien dalykinių žinių, jie turi būti paruošti savarankiškam gyvenimui. Klasės auklėtojas – jungiamoji grandis tarp šeimos ir mokyklos, jis turi būti geriausiu mokinio draugu.

Įdomią paskaitą „Ko ir kaip mokysime naująją mokinių kartą“ skaitė Vilniaus Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė. Anot jos Z karta, arba naujoji karta, keičia ugdymą, todėl neatsitiktinai kyla klausimas, kaip ją mokyti, nes jos negalima mokyti, kaip anksčiau. Susitikimuose su pedagogais, ji viena iš studijos autorių, pristato dvi savo tyrimų sritis – gabūs vaikai bei remdamasi žydų mokslininko R. Feuersteino metodu, skirtu vaikų ir suaugusiųjų mokymuisi..

Maždaug prieš dvejus metus atliktas tyrimas, kuris įkvėpė pagalvoti apie mokymąsi – pakalbėti su mokytojais ir dirbti su vaikais; šiek tiek apie mokinių mokymosi ypatumus; ko ir kaip mokoma šiuolaikinė karta. „Nesvarbu, kokia karta, nesvarbu, kokia valdžia, yra tam tikri dalykai, ko neturėtume pamiršti“, – teigė A. Šimelionienė. Pasak jos, naujoji karta neduoda ramiai gyveni tiems, kurie ją ugdo. Su į gyvenimą atėjusiomis technologijomis ateina ir tam tikri iššūkiai.

Anot psichologės, kaip dabar reikia mokyti, kad vaikams būtų įdomu, nes ir pats pasaulis yra daug įdomesnis. Į mokyklą vaikai ateina išmokti tam tikrų dalykų, kad būtų paleisti į gyvenimą. Keičiasi ir mokytojo vaidmuo – pagrindinis tikslas, kad vaikai galėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio. Prieš rašant studiją psichologė paskelbė anoniminę apklausą, kurią paskelbė internete, į ją atsiliepė 1500 respondentų. Reikėjo atsakyti į klausimus apie šiuolaikinį mokinį, koks jis yra. Mokytojai (apie 60 proc.) šiuolaikinę mokinių kartą „nupiešė“ neigiamai – „ištižėlių karta“, „nori visko greitai“ ir t. t. Anot mokytojų, šiuolaikinis vaikas yra judrus, gebantis vienu metu atlikti daug veiklų, pasitikintis savimi, smalsus, mėgstantis naujoves. Ši karta yra ta, kuri nesilaiko normų ir taisyklių. Vaikams, užaugusiems su šiuolaikinėmis technologijomis, viskas atrodo, kaip žaidimas – norima greitai gauti rezultatą. Vaikai nemėgsta skaityti, kai nėra tempo. Skaitymas internete mažina vartotojo pajėgumą susikaupti, apmąstyti. Linijinis teksto skaitymas padeda suprasti ir prisiminti daugiau nei tinklapių tekstai. Skaitmeninis skaitymas silpnina gebėjimą suvokti. Anot psichologės, kartoms, augančioms skaitmeninėje aplinkoje, trūksta gebėjimo giliai ir ilgai skaityti, jie mėgsta veikti ir daryti. Jie mokosi „bandymų ir klaidų metodu“. Auga vaikai, kurie nebijo klysti, jiems visiškai tas pats, kad suklydo. Pasak A. Šimelionienės, klysti galima, bet iki tam tikro lygio. Beje, ši karta daugiausiai turi žinių, bet kyla klausimas, kokios tos žinios tinkamos. Persisotinimas žiniomis irgi galimas – žino daug, bet nežino nieko. Kai kas dabartinę kartą pavadina banglentininkų – atlikdami vienu metų daug veiklų mokiniai sunkiai sukaupia dėmesį į vieną užduotį, mažiau įsigilina ir pamato įvairius aspektus.

Viešnia akcentavo, kad vaiką reikia išmokyti mokytis, nes jo dėmesį atitraukia telefonai, socialiniai tinklai, kompiuteriai. Z kartos vaikai yra drąsūs, nebijantys klysti, pasitikintys. Mokytojų nuomone, mokiniams trūksta atkaklumo, kantrybės ir pastangų. Dažniausios klaidos – negirdi, nesusikaupia, prastas raštingumas, užduotis atlieka paviršutiniškai, nesigilina į informacijos turinį, negeba analizuoti, apibendrinti, neturi darbo sistemos.

Komentuodama vaikų motyvacijos mokytis trūkumą psichologė atkreipė dėmesį, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, tam tikri dalykai tampa neįdomūs tuomet, kai jie nėra aiškūs ir suprantami. Visuomet reikia paaiškinti, kokia prasmė, mokinys turi paklausti, jei nesuprato. Jis taip pat turi skirti laiko apmąstymui, o mokytojas gali paklausti, o kodėl būtent šis atsakymas. „Svarbu, kad vaikas mus išgirstų, suprastų. Ar mes mokome vaikus taip, kad jie būtų priversti keistis, tai yra išmokti, ar padarome viską, kad išmoktų. Viskas, ką išmoksti turi turėti reikšmę ir prasmę, ką ir kodėl daro, mokosi, kodėl tai svarbu ir pan.“, – teigė viešnia, dar sykį akcentuodama vaiko išmokimą.

Konferencijoje pranešimus apie klasės vadovo vaidmenį ugdymo procese skaitė Vilma Taurinskaitė, Dalia Bačiulienė (Ylakių gimnazija); „(Įsi)vertinimą kaip pažinimą, motyvaciją mokymuisi“ – Lina Butkuvienė (Darbėnų gimnazija), „Kūrybiškumas – sėkmingas paauglių psichologinis kaitos garantas“ – Laimutė Ronkaitienė, Inga Rutienė (P. Žadeikio gimnazija), „Klasės vadovo portfolio“ – Marytė Šikšnienė (Mosėdžio gimnazija).

Pasibaigus pranešimams, darbas vyko sekcijose. Refleksijose teigta, kad klasės vadovo, vaikų ir tėvų bendradarbiavimas, laikui bėgant, panašėja į šeimos narių bendravimą. Tai išlaisvina vaikų kūrybiškumą, sudaro galimybę atsiskleisti, ugdo iniciatyvą ir savarankiškumą, gilina ir tvirtina žinias, mokėjimus bei įgūdžius. Svarbu vaikui padėti išsikelti tikslą ir jį pasiekti, planuoti laiką, sekti pažangą, džiaugtis pasiekimais.

Rūta Ronkauskienė, „Mūsų žodžio koorespondentė