Verslo naujienos

2019-02-08

IR LAIKMETIS, IR GEOGRAFIJA ŠEIMOS VERSLUI PALANKŪS

Taip tvirtina Renata ir Mindaugas Jankauskai – profesionalūs skulptoriai, įsikūrę Šauklių kaime, Skuodo rajone. Renata – juodosios keramikos meistrė, dažnai sutinkama tarp Žemaitijos tautodailininkų, daugeliui pažįstama kaip edukacinių užsiėmimų vadovė Klaipėdoje, Kretingoje ir savo namų dirbtuvėse. Vis dėlto, kaip tvirtina moteris, šeimos ekonomika suręsta ant vyro Mindaugo dekoratyviosios ir taikomosios skulptūros darbų, kuriuos jis, esant poreikiui, papildo ir kalvystės dirbiniais. Todėl šios kūrybiškos šeimos veiklos laukas platus, o geografija – visa Lietuva.

Nors dar pernai sutuoktiniai dirbo turėdami individualios veiklos pažymėjimus, metų pabaigoje abu įregistravo mažąsias bendrijas. To prireikė projektinėje veikloje, rašant verslo planus. Kaip sako R. Jankauskienė, gamybos apyvartai užtektų ir ankstesnės veiklos formos. Dabar gi jau sudėtingesnė buhalterija. Bet ji su juodosios keramikos dirbiniais savęs neskubina. Anot Renatos, „kiek padarau, tiek ir užsidirbu“.

Nuo 2014 metų, kai rajone startavo su pirmąja keramikos darbų paroda, moteris tarsi įsisuko į įvairių švenčių, mugių maratoną ir, jei tik spėtų, galėtų nuolat dalyvauti įvairiose regiono bei šalies šventėse, nes vos ne kas savaitę sulaukianti pakvietimų. Kasmet ir namuose sutinka turistų grupes ne tik iš Klaipėdos regiono ar Latvijos, o pavasarį bei rudenį priima moksleivių ekskursijas. Galėtų, kaip sako, keramikos veiklos apimtis didinti, bet dėl to dar tvirtai neapsisprendžianti, nes visomis išgalėmis prisideda, kad šeimos verslas, kuriam atstovauja Mindaugas, eitųsi kuo sklandžiau.

Vyras šmaikštauja, jog tada, kai Renata lipdo iš molio, tikrasis kūrėjas esantis jis... Nes kuria degimo krosnį. Ir jau rimtai priduria, kad žmonai tenka ne vienas, o gal net pustrečio etato. Mat tame rūpesčių akiratyje – namų bei sodybos priežiūra.

Nors žmonos veikla R. Jankauskienei suteikia kūrybos laisvę ir uždarbį, Mindaugo užsakymai dažnai pareikalauja itin didelio įsiklausymo į užsakovo pageidavimus, nes šiuos dažnai tenka derinti kone su visa gimine. Be to, veiklos laukas labai platus. Lietuvos žemėlapyje mažai belikę vietų, iš kurių nebūtų kreipęsi klientai. Nebent dar nebūta Ignalinoje. „Kartais net atrodo, kad Varėnoje tų darbų gerokai daugiau kaip Mosėdyje“, – sako skulptorius, kuriantis antkapinius paminklus pagal individualius projektus iš lietuviško granito, lauko riedulių. Nors per metus nors kartą nuvykstantis į simpoziumus, o pernai dalyvavęs net tarptautiniame, įvykusiame Tomske, anot Mindaugo, skulptorius, norintis išgyventi Lietuvoje, niekur nedings be antkapinių paminklų gamybos. Be to, šeima, prieš dešimtmetį įsigijusi sodybą ir pirmas stakles iš paskolos, ne tik susikūrė šiam darbui reikalingas sąlygas, bet natūraliai atrado ir savo veiklos nišą. Stambios akmens apdirbimo įmonės paprastai dirba standartizuotai, o juk visada esama tokių klientų, kuriems reikia nestandartinio, liaudies tradicijas atspindinčio, kalvystės dirbiniais papuošto gaminio. Tokie M. Jankauską ir susiranda. Tiesa, jau keletą metų šaukliškis savo veikloje samdo ir darbuotojų, nors anksčiau suspėdavo vienas.

Po studijų kurį laiką dirbęs Skuodo rajono akmens apdirbimo įmonėje UAB „Kūlis“, patirties įgijo ir triūsdamas analogiškoje įmonėje Danijoje. Džiaugiasi, kad, įsiliejus į akmendirbių šeimą, išliko draugiški įmonių-kolegų santykiai: kartu su jų atstovais vykstama į naujovių parodas Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje. Mintydamas apie laikmečio aktualijas apdirbant paminklinius akmenis, skulptorius teigia, jog dažnai su savo klientais pabendrauja tik virtualioje erdvėje, o realiai nė vieno nėra matęs, nes tai nulemia ir emigracija. Be to, emigrantai, išvykę šeimomis, Lietuvoje tvarkydami artimųjų kapus, vis dažniau pageidauja juos uždengti akmens plokšte, nes nebūsią kam prižiūrėti.

Jankauskų šeima išvien ne tik bendruose kūrybiniuose sumanymuose, privačiame versle. Jie – ir to paties Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto taikomosios dailės skyriaus I laidos bendramoksliai. Iki pasirinkdama skulptūros specialybę Renata spėjo baigti pedagogės studijas. Galiausiai, save suradę gyvenimo universitetuose, du jauni žmonės, gyvenantys kaime, sako esantys laimingi. Kriziniu sunkmečiu, kai šeima ėmėsi verslo, dukros Saulė ir Ieva tebelankė nulinę klasę ir darželį, o dabar – jau panelės.

Kaip gyvenimas kaime, artėjantis į miestą, taip ir menas, glaudžiai besišliejantis prie amato, jų šeimoje suderinami.

Autorė Laima SENDRAUSKIENĖ