Istoriniai duomenys: Lenkimų miestelis, Skuodo r. Lenkimų seniūnijos centras, įsikūręs prie Šventosios upės, kuria eina Lietuvos siena su Latvija. Miestelio pavadinimo etimologija nėra tiksliai žinoma. Kalbininkų teigimu, pavadinimas galėjęs kilti nuo asmenvardžio Lenkimas arba nuo bendrinio žodžio. Pastaroji kilmės versija ypač aktuali atsižvelgiant į vietovės geografinius ypatumus.
Lenkimų dvaras ir kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a. 1680 m. Lenkimuose pastatyta Romos katalikų koplyčia, o 1734 m. pastatyta medinė Šv. Onos bažnyčia. 1848 m. parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ypač svarų indėlį į šios bažnyčios puošybą įnešė netoli Lenkimų miestelio esančiame Kalvių kaime gimęs Simonas Daukantas, pirmasis rašęs Lietuvos istoriją lietuviškai ir tituluojamas Lietuvos istorijos tėvu. Jis nupirko Švč. Mergelės Marijos, Angelo apreiškimo ir Šv. Jurgio paveikslus, apmokėjo galinio altoriaus papuošalų sąskaitas. Bažnyčios šventoriuje palaidota geradario motina Kotryna Daukantienė. Tarpukario metais Lenkimuose buvo mokykla, paštas, knygynas su skaitykla. Lenkimų apylinkėse esančiame Večių kaime gimė mokslininkas, floristas, kunigas Jurgis Pabrėža – Tėvas Ambraziejus. Jis buvo pirmasis botanikas, rašęs lietuviškai (žemaitiškai), kūrė lietuvišką terminiją ir propagavo vaistinguosius augalus.
Svarstant galimus Lenkimų herbo motyvus, Lenkimų bendruomenė Lietuvos heraldikos komisijai nusakė tris aspektus, reprezentuojančius miestelį, t.y. kultūrą, gamtą ir pasienį. Dėl to kalbėta apie keletą galimų herbo simbolių: pasienio stulpą, pelėdą, upelį ir kelią. Po diskusijų nuspręsta žaliame lauke vaizduoti auksinę pelėdą ir tokios pačios spalvos suapvalintu smaigaliu gegnę – kelią, nes toks simbolių ir spalvų parinkimas turėtų geriausiai reprezentuoti Lenkimų miestelį ir jo kultūrą. Pelėda laikoma tamsą perskrodžiančio mokslo simboliu. Jau nuo antikos laikų ji žinoma kaip graikų išminties deivės Atėnės Paladės paukštis. Šis simbolis atspindi Lenkimų apylinkėse gimusius garsius Lietuvos mokslo atstovus – Simoną Daukantą ir Jurgį Pabrėžą – Tėvą Ambraziejų, miestelyje gyvenančių žmonių pagarbą mokslui ir kultūrai. Skydo žalia spalva simbolizuoja Margininkų botaninį – zoologinį draustinį. Lenkimų apylinkės gali pasigirti gražia gamta ir didesniu nei kitose Skuodo vietovėse esančiu miškingumu. Minėtame draustinyje yra 1030 ha miškų, iš kurių 869 ha yra valstybinės reikšmės. Lenkimų girininkijoje esantys miškai priskirti II, t.y. specialios paskirties miškų grupei, kuri orientuota į ekosistemų apsaugą ir rekreaciją. Kitas herbo simbolis – suapvalintu smaigaliu gegnė – tiesiogiai siejasi su vietovės geografiniu ypatumu, nes Lenkimų senasis kelias ėjo lanku aplink mišką. Jei tikėsime viena iš vietovardžio kilmės versijų, šis simbolis atspindėtų ne tik minėtą geografinį ypatumą, bet ir būtų konkreti aliuzija į Lenkimų miestelio pavadinimą.
Lenkimų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. gegužės 5 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–7 (423)).
Svarbesnė literatūra: B. Kviklys, Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, t. 2, Boston, 1968 (2-oji fotografuotinė laida, Vilnius, 1992); H. Biedermann, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius, 2002; J. Vyšniauskas, Skuodo žemė, Vilnius, 1999.
Herbo aprašymas: Žaliame lauke auksinė pelėda ir tokios pat spalvos suapvalintu smaigaliu gegnė skydo papėdėje.
