Istoriniai duomenys: Notėnų miestelis, Skuodo r. Notėnų seniūnijos centras, įsikūręs prie Notės upelio, nuo kurio kilo miestelio pavadinimas.
Manoma, kad Notėnai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1253 m. Pietų Kuršo dalybų aktuose. Juose paminėta vietovė, priklausiusi Ceklio žemei, įvardinta kaip Nateye. Dauguma tyrinėtojų šią vietovę sieja su Notėnais, tačiau tai, kad šiame miestelyje ir palei visą Notės upelį nėra piliakalnių kai kuriems tyrinėtojams duoda akstiną suabejoti šių dviejų vietovių tapatumu. 1511 m. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Žemaičių seniūnui patvirtinti ankstesnių valdovų duoti kaimai, Notėnai minimas kaip kaimelis, kuris su kitais turtais priklausė Žemaičių seniūnui. Iš Žemaitijos vyskupo Motiejaus Valančiaus laiško matyti, kad medinė bažnyčia Notėnuose pastatyta 1789 m. Ji buvo Gintališkės parapijos filija. Dėka kunigo M. Šaikūno ir parapijiečių, nauja medinė Šv. Kotrynos vardo bažnyčia pastatyta 1906–1909 m. Šią bažnyčią puošia originalūs šventoriaus vartai, tapę ir viso miestelio simboliu. Iki Antrojo pasaulinio karo šių vartų abejose pusėse esančiose nišose buvo skulptūros, kurios per karą dingo. Restauruojant nuniokotus vartus, nuspręsta visas vartuose esančias nišas užpildyti stiklu ir už jų įstatytais religinės tematikos paveikslais.
Spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) notėniškiai gaudavo nemažai lietuviškų knygų, ypač maldaknygių, ir puikiai jas mokėjo slėpti. Per kratas rusų pastangos gyventojų namuose rasti draudžiamos literatūros būdavo bergždžios. Tarpukariu miestelyje buvo mokykla, kuriai pastatytas naujas pastatas. Prie užtvenkto Notės upelio veikė malūnas. Po Antrojo pasaulinio karo Notėnų apylinkėse kovojo partizanų būriai.
Svarstant galimus Notėnų herbo motyvus, būtent Šv. Kotrynos bažnyčios šventoriaus vartai buvo pasirinkti kaip pagrindinis simbolis. Raudoni vartai – ne tik tiesioginė nuoroda į Notėnų miestelį ir jame esantį vieną puošniausių architektūros elementų. Jie simbolizuoja notėniškių religingumą, už šių vartų esančią bažnyčią – dvasinės stiprybės šaltinį, o vartų raudona spalva reiškia meilę tautinėms ir moralinėms vertybėms ir narsą jas ginant.
Šventoriaus vartai glaudžiai siejasi su kitais simboliais – trimis auksiniais obuoliais, kuriuos nuspręsta vaizduoti miestelio herbo juodoje skydo papėdėje. Obuolys – vaisius, žinomas jau nuo neolito laikų. Istorinių epochų bėgyje jam suteiktos įvairios (kartais ir prieštaringos) reikšmės: vaisingumo, taikos, nesantaikos, žinių, pažangos ir kt. Šventajame Rašte aprašomas Adomo sugundymas obuoliu nuo Pažinimo medžio – vienas žinomiausių obuolio simbolikos kontekstų. Aukso spalva heraldikoje reiškia dorumą, o juoda – išmintį. Notėnai garsėja pirmą sekmadienį po Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinių) švenčiamais Obuoliniais atlaidais. Jų pavadinimas asocijuojasi su rugpjūčio 19 d. stačiatikių švenčiama religine švente, vadinama Яблочный Спас, kuri laikoma ir tradicine derliaus švente. Jos religinių apeigų pabaigoje šventinami obuoliai ir kiti vaisiai. Nors šių dviejų katalikų ir stačiatikių švenčių religinis turinys skiriasi, bet ypatingos reikšmės suteikimas žemės vaisiams yra jas vienijantis veiksnys. Notėniškiai į Obuolinius atlaidus renkasi irgi būtent tada, kai uždera pirmasis obuolių derlius.
Sidabrinė skydo spalva atspindi Notėnų lokalizaciją prie Notės upelio tuo simboliškai pažymint ir miestelio vardo hidroniminę kilmę bei gyventojų verslus, susijusius su upeliu.
Notėnų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. gegužės 19 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–8 (424)).
Svarbesnė literatūra: B. Kviklys, Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, t. 2, Boston, 1968 (2-oji fotografuotinė laida, Vilnius, 1992); H. Biedermann, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius, 2002; J. Truikys. Kultūros diena Notėnuose ir Šatėse, Žemaičių žemė, nr. 3, Vilnius, 2007, p. 56; J. Vyšniauskas, Skuodo žemė, Vilnius, 1999; T. Baranauskas, G. Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė, Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, Vilnius, 2004.
Herbo aprašymas: Sidabriniame lauke raudoni vartai. Juodoje skydo papėdėje trys auksiniai obuoliai.
