Skuodo miestelis nuo 1567 m. Priklausė Chodkevičiams, XVII a. 3ame dešimtmetyje per vedybas atiteko Sapiegoms, kurių žinioje išbuvo iki 1831 m. Jau pirmasis Skuodo savininkas, Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius Skuodui 1572 m. gegužės 17 d. suteikė Kulmo teises ir jį pavadino Johanesbergu (Jono pilimi). Kadangi vienas naujasis vardas neprigijo, miestelis dažniausiai vadintas abiem vardais – Johanesburgu arba Skuodu. 1645 m. vasario 18 d. Lietuvos rūmų maršalo Kazimiero Leono Sapiegos rūpesčiu valdovas Vladislovas Vaza suteikė Skuodui Magdeburgo teises. Tuomet pirmą kartą buvo paminėtas miesto antspaudo simbolis – „vartuose nukirtsa šv. Jono Krikštytojo galva". Jis neabejotinai atsirado 1572 m. ir turėjo gilią prasmę. Šv. Jonas Krikštytojas buvo Jono Chodkevičiaus ir kartu Johanesburgu perkrikštyto Skuodo globėjas. Jo šventė – birželio 24 d., o rugpjūčio 29 minima kaip šv. Jono Krikštytojo nukankinimo (galvos nukirtimo) diena. Vartai su bokštais sietini su antąja miesto pavadinimo dalimi – berg, kuri tuomet reiškė pilį, įtvirtintą gyvenvietę. Skuode J. Chodkevičius iš tikrųjų buvo sumanęs pastatyti pilį, bet sumanymas dėl neaiškių priežasčių liko neįgyvendintas. Taigi naująjį miesto vardą – Johanesbergas įprasmina herbe vaizduojami pilies vartai ir šv. Jono Krikštytojo galva. Tai seniausias „kalbantis" miesto herbas Lietuvoje, naudotas iki XIX a. Pirmą kartą Skuodo herbas atkurtas 1970 m. Tačiau tuomet pasinaudojus klaidingu M. Gumowskio piešiniu, virš vartų buvo pavaizduotos trys karūnos, pakeistos spalvos, neliko vartuose ir šv. Jono Krikštytojo galvos. Netrukus herbas panaikintas. Skuodo privilegijos dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Išsiaiškinti heraldikos dalykus padėjo privilegijų nuorašai, miesto antspaudai, taip pat labai vertingi Mykolo Brenšteino pastebėjimai dėl herbo spalvų. Iš naujo atkurtą Skuodo meisto istorinį herbą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino 1992 m. Gegužės 6 d.
