Bažnyčia istoristinė, turi romaninės ir klasicistinės architektūros bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. 1778 m. Truikinų kaime kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos). 1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują murinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. 1918 m. ją konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo Skuodo parapijos filija.
Aleksandrijos koplyčia buvo Skuodo bažnyčios filija. 1841 m. jai priklausė 1 valakas žemės, 3660 s. rb. pinigų. Klebonas Pranciškus Katkovskis gaudavo 219,60 rb. metinės algos. 1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji stayta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesiu. 1864 m. stayba uždrausta; pavyko gauti leidimą ir užbaigti jos statybą.
1864 m. tikintieji savo lėšomis ir darbu pastatė naują Jėzaus Nukryžiuotojo vardo akmeninę bažnyčią, kurią vysk. Pr. Karevičius 1918 m. perkonstravo. Šio šimtmečio pradžioje Truikinams suteiktos parapijos teisės, priklausė Skuodo dekanatui. 1938 m. apjungė 2180 katalikų. Truikinuose ilgus metus klebonavo kunigas Jonas Tėvainis.
Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo parapija, rugsėjo 14 d. švenčia savo titulinius (kryžiaus išaukštinimo) atlaidus.
Atsiliepimai