Alkos kalnas yra ovalo formos apie 300 m į P nuo Luobos upės kairiojo kranto, V dalyje, prie kelio Erkšva–Apuolė. Kalnas – aukščiausia pakiluma apylinkėse, apie 3 ha ploto, šlaitai lėkšti. Ant kalno 1568 m. buvo pastatyta koplyčia, kuri 1964 m. sudegė. Nuo seno ant kalno yra ir kapinės. Manoma, kad lietuvių žynys Alksnys įsakė lygumoje supilti šį kalną. Ant kalno aukodavo aukas, sakydavo, kad ant kalno buvusi pagonių bažnyčia, vėliau – krikščionių. Tada ir ŠV kalno pusėje buvo legendinis Bareikių miestas, o Ylakiai buvę tik Bareikių priemiestis. Pragulbos upelis dar išplauna buvusių miesto pastatų rąstų. Žmonės mini, kad po to, kai žmonės pradėjo tikėti „tikrąjį Dievą“, po kurio laiko vėl nuo jo atsimetę ir tada ant Apuolės piliakalnio ir šio Alkos kalno jie vėl pradėjo deginti aukas. Dėl to čia buvęs miestas buvo nubaustas – paskandintas. Jo vietoje liko kapinės ir pastatyti 2 kryžiai.
Kiti sakydavo, kad kalne tikrai yra prasmegusi bažnyčia, bet miestą sudeginę švedai. Sakoma, bažnyčia praryta Šv. Petro dieną, kada mišių metu kunigas pakėlė ostiją ir suskambo bažnyčios varpai. Švento Petro dieną galima girdėti skambant nugrimzdusios bažnyčios varpus. Ant kalno trepsint – bilda, jaučiasi, kad kalnas tuščiaviduris.
Kalnas, vad. Alkos, kitaip Aukos kalnu (u. k. 3242) yra saugomas Valstybės.
Atsiliepimai