Raganos kalnas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 3954; senas registro kodas – M181, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1137) – 170 m į šiaurės vakarus nuo Barstyčių – Notėnų kelio, 100 m į pietvakarius nuo Barstyčių miesto kapinių. Kalno šiaurės rytų pusėje – šlapia pieva, kitose pusėse pievos, dirbami laukai. Teritorijos plotas 0,9 ha.
Kalnas pusrutulio formos, kiek pailgos šiaurės vakarų – pietų rytų kryptimi. Ilgis – 95 m, plotis 75 m. Jis tarytum juoda lokio nugara iškyla aukščiau aplinkinių kalnelių. Kalno aukštis 8-10 m. Visas kalnas apaugęs eglėmis ir pušimis. Kalno šiaurės rytiniame krašte buvo įrengta Barstyčių mokyklos šaudykla. Raganos kalną vietos žmonės labai mėgsta. Kasmet ant šio kalno yra deginami Joninių laužai.
Pasakojimai:
1. Kartą čia medžiojo vienas žemaičių kunigaikštis. Užklupus nakčiai, jis pasiliko nakvoti ant kalnelio tarp miškų. Vidurnaktį iš kalno išlindo didelė ragana su trim ragais ir pranešė kunigaikščiui, kad šis skubėtų į savo pilį, kurią nori užpulti priešai. Taip buvo išgelbėta kunigaikščio pilis, ir gerosios raganos garbei kalneliui suteiktas jos vardas.
2. Buvo sakoma, kad čia mėgdavo suvažiuoti puotauti raganos. Mano, kad atlėkdavo linksmintis iš Laumių kaimo ežerėlio.
3. Raganos išsimaudžiusios kalno papėdėje durpyne, naktį pakildavo į kalno viršūnę ir pasiutusiai šokdavusios iki gaidžiams pragystant, o paskui vėl grįždavusios į durpynus.
4. Ant kalnelio sudegino raganą ir kalnas taip pavadintas.
5. Ragana senovėje negavo vietos gyventi tarp žmonių ir įsikūrė miškuose ant šio kalnelio. Po to raganai nežinia kur išvykus, jos vietoje liko gyventi sena ragana.
6. Pokario metais vieną sekmadienį čia matė moteris labai gražiais rūbais, kurios nusiritusios nuo kalno ir prapuolusios.
Ankščiau pro kalną žmonės nakties metu bijodavo praeiti, nes buvo pasakojama šimtai atsitikimų. Ant kalno esą augo didelis alksnis, kurio viena pusė buvo balta, o kita – žalia.
Atsiliepimai