Kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 3239; senas registro kodas – A472, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR959) - 2,06 km. į šiaurės rytus nuo Aleksandrijos k. kapinių, 1,6 km. į vakarus nuo Kivilių piliakalnio. 100 m į pietus pietryčius nuo Apšės upės kairiojo kranto, į rytus ir pietus nuo senosios Klaišių k. žvyrduobės. Senkapis užima apie 110 x 50 plotą.
Laidoti sudeginti mirusieji. 1982 – 1983 m. surasta 18 degintinių kapų, 150 radinų bei 100 jų fragmentų. Rasta geležinių ietigalių, pentinių plačiaašmenių kirvių, žalvarinių diržų, apsiaustų, geriamųjų ragų apkalų, pasaginių segių, įvijinių žiedų, apyrankių, ankaklių. Radiniai saugomi Kauno Valstybiniame istorijos muziejuje, Kretingos kraštotyros muziejuje ir Vilnius istorijos ir etnografijos muziejuje. Kapinynas datuojamas IX–XII a. Radiniai būdingi kuršių materialinei kultūrai.
Kapinynas įrengtas aukštumoje, kurios vakarinė dalis nukasta eksploatuojant žvyro karjerą, o šiaurinė dalis perkasta Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimų. Teritorija pailga šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 175 m ilgio, 92 m pločio. Vakarinė, šiaurinė ir pietvakarinė dalys apaugusios mišku, o likusi – dirvonuoja. Pietrytinėje dalyje stovi akmuo, kurio šoninėse plokštumose iškalti kuršių papuošalų siluetai, o priekyje – žemaitiškas ornamentuotas kryžius ir anotacinis užrašas: „-DEGSNĖ- / TRUIKINŲ / SENKAPIAI / IX-XII a. / PLOTAS 3 ha“. Teritorijos plotas – 1,32 ha.
Kapinynas yra ties Klaišių ir Truikinų kaimų žemių riba, todėl dar vadinamas Truikinų senkapiais, kapinynu. XVI–XX a. pr. čia plytėjo Degsne vadinamos bendro naudojimo Truikinų ir Klaišių kaimų ganyklos. Pirmojo pasaulinio karo metais Klaišių kaimo gyventojams pradėjus kasti iš kalvos žvyrą ir smėlį, buvo aptikta geležinių ietigalių, kirvių, pjautuvų, žalvarinių grandinėlių,segių ir kt. senienų. Vakarinė kapinyno dalis nukasta XX a. II pusėje eksploatuojant karjerą. 1985 m. iš kapinyno į privačią kolekciją pateko žalvarinė apyrankė siaurėjančiais galais.1972 m. kapinynas paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR959), 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.
2009 m. Aleksandrijos bendruomenės ir Virginijaus Mitkaus iniciatyva pastatytas paminklinis - anotacinis akmuo.
Atsiliepimai