Kapinių viduryje stovėjo didelė, medinė ir labai sena Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Statybos metai nežinomi. Joje buvo altorius su Švč. Marijos paveikslu, šonuose irgi paveikslai ir kryžius. Minėtoji koplyčia turėjo gerus vargonus. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai norėjo juos išvežti, tačiau kunigas P. Žadeikis juos išsaugojo. Joje buvo klausykla, turėjo du varpus, vienas jų buvęs didelis. Pirmojo pasaulinio karo metu didįjį varpą norėję atimti vokiečiai. Kunigas P. Žadeikis tą varpą pakasęs į žemę tos koplyčios viduryje. Senieji žmonės tvirtina, kad ir dabar tas varpas ten tebesąs pakastas, nes, nugriovus koplyčią, toje vietoje nebuvę leidžiama žmonių laidoti. Antrojo pasaulinio karo metu jaunuoliai taip pat koplyčioje slapstėsi nuo Reicho tarnybos. Tuomet netoliese gyvenanti Jurevičienė juos ten įleisdavo ir išleisdavo, užrakindama duris, nes ten slapstėsi ir jos sūnus Juozapas, kuris buvęs geras muzikantas ir nakties metu dažnai grodavęs vargonais. Kartą ėjęs kapų linkme žmogelis, be galo išsigandęs ir be kvapo parbėgęs į kaimą su siaubinga žinia, jog mirusieji griežia vargonais. Daugelis bijoję nakties metu artintis prie kapinių. Į Lietuvą sugrįžus sovietų valdžiai, koplyčios vidus buvo apiplėštas, išimti vargonai bei kitos vertybės ir pati koplyčia sunaikinta-sudeginta.
Menotyrininkų nuomone ji buvusi efektinga, rafinuotų formų, dvibokštės kompozicijos neogotikinė koplytėlė. Stiliui būdingo grakštumo statiniui suteikė vertikalios proporcijos, veržlumo įspūdį ir dinamišką siluetą aukšti bokšteliai ir prie jų prigludusios liaunos smailiukės. Neogotikos įtaką liudijo ne pagrindinio fasado kompozicija, bet ir jo apdailoje panaudoti arkučių motyvai, pasikartojantys langų ir nišų formuose, bokštelių platumų reljefuose. Koplytėlės durys papuoštos masverką menančiu ornamentu.
Atsiliepimai