Stovi Lenkimų miestelyje, 1 km. į pietryčius nuo Latvijos sienos ir nuo Šventosios upės. Bažnyčia yra liaudies architektūros stiliaus su gotikos ir klasicizmo elementais. Bažnyčia - pailga, maišyto stiliaus. Susideda iš presbiterijos, navos, choro, zakristijos ir prieangio. Skliautai yra ant presbiterijos ir virš vargonų (choro), kitur - medinės lubos, paremtos aštuoniomis mūro kolonomis. Mūrinė lauko siena tinkuota, baltinama kalkių skiediniu. Ant bokšto ir kito bažnyčios galo yra metaliniai kryžiai. Bažnyčios ilgis - 37,3 m, plotis - 12,7 m. Aukštis lauko pusėje nuo pamato iki stogo viršaus yra 14 m, o iki bokšto viršaus - 20 m. Viduje nuo grindų iki skliautų yra 9,4 m. ir iki lubų - 7 m. Jame stovi akmenų ir plytų mūro varpinė.
Galinis altorius buvo įrengtas Simono Daukanto lėšomis, jis taip pat papuošė bažnyčią nupirkęs Švč. Mergelės Marijos, Angelo apreiškimo ir Šv. Jurgio paveikslus. Kada Lenkimai tapo savarankiška parapija, tikslios datos nėra. Vyskupas M. Valančius knygoje "Žemaičių Vyskupystė" rašo, kad Lenkimai buvo Skuodo parapijos "filija - duktė" ir priklausė Skuodo klebonijai. Reikia manyti, kad iki to laiko Lenkimų gyvenvietėje bažnyčios nebuvo, o visais savo reikalais tikintieji kreipdavosi į Skuodo bažnyčią.
1717 metais vyskupui Horanui labai prašant, Vilniaus vaivada kunigaikštis Sapiega suteikė valaką žemės Lenkimų koplyčiai. Kitoje knygos "Žemaičių Vyskupystė" vietoje rašoma, kad Lenkimų koplyčia pastatyta 1680 metais. Todėl neaišku, kodėl žymiai vėliau buvo išskirtas minėtasis valakas žemės koplyčiai statyti. Koplyčios fundatoriais buvo kunigaikštis Sapiega ir kunigas Raudovičius. Kunigas Raudovičius, ko gero, ir buvo pirmasis Lenkimų koplyčios klebonas. Senųjų žmonių pasakojimu, visas medžiagas koplyčios statybai davė kunigaikštis Sapiega. Koplyčia pastatyta iš raudonų plytų, nutinkuota, o tinkas nubaltintas kalkėmis. Kituose šaltiniuose minima, kad ta koplyčia statyta 1752 m. ar net 1734 -taisiais. Todėl nustatyti tikrąją Lenkimų koplyčios statybos datą yra sunku.
Pažymėtina, kad prie Lenkimų koplyčios visą laiką buvo du kunigai: klebonas ir altaristas. Koplyčios statymo metu antruoju kunigu buvo Juozapas Kukevičius. Pasak senųjų parapijiečių, klebonas vykdė statybos darbus, o antrasis kunigas rūpinosi dvasiniais reikalais.
Klebonaujant kunigui Bonaventūrui Mažonavičiui, savo aukomis ir jėgomis parapijiečiai prie koplyčios pastatė akmeninį priestatą su bokšteliu. Todėl dabartinė Lenkimų bažnyčia, anksčiau buvusi tik koplyčia, įgijo tikros bažnyčios išvaizdą.
1848 metais pristačius prieangį su bokštu, bažnyčia konsekruota 1881 m. birželio 13 d. vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus. Bažnyčios patronas - Šv. Ona. Didieji atlaidai šioje bažnyčioje vyksta liepos 26 dieną. Šv. Onos atlaidai suteikti per Šv. Tėvo Benedikto XIV bulę 1750 m., vyskupo Antano Tiškevičiaus vyskupavimo laiku. Šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidai būna rugsėjo 14 dieną. Šie atlaidai suteikti per Šv. Tėvo Pijaus VI bulę 1784 m. Tada vyskupavo vyskupas Steponas Giedraitis.
Nuo 1848 metų bažnyčios bokšte buvo pakabinti varpai. Įsigijus naujus didesnius varpus, ant keturių ąžuolinių stulpų, kurie buvo 4 m. aukščio, 6 m. ilgio ir 2 m. pločio, buvo padaryta pastogė. Stogas dengtas skiedromis. Iki 1918 metų buvo trys varpai. Tais metais vokiečiai du varpus išvežė į Vokietiją, vienas liko. Varpas nulietas iš paprasto ketaus, jo aukštis - 1 m. 15 cm, apatinė dalis -1 m. 33 cm. pločio. Varpo svoris - 80 pūdų 32 svarai. Varpinė stovėjo šiaurinėje šventoriaus pusėje. 1941 m. birželio 10 d. miestelyje kilusio didelio gaisro metu varpinė sudegė. Didysis varpas nukrito. Vėliau jis buvo įkeltas į pastato viršų, kur ilgus metus kabėjo ir tylėjo, nes niekas juo neskambino - buvo įskilęs. Kažkas bandė jį suvariuoti - suvirinti, bet reikiamo skambesio nebuvo. Skambindavo mažuoju varpu. Kilo mintis didįjį varpą perlydyti, o ir varpų liejykla buvo netoliese - už Darbėnų, Lazdininkuose. Tuometinis (1991 m.) Lenkimų klebonas Bronislovas Racevičius nuvyko į Klaipėdą pas varpų liejimo specialistą Taikos Karalienės bažnyčios kleboną, Klaipėdos dekaną prelatą, Bronislovą Burneikį. Šis pažadėjęs tik po penkerių metų perliedinti. Įrašė į eilę. Ta eilė atėjusi greičiau - už poros metų. Lenkimiškiai ir kai kurie lukniškiai rinko varinius daiktus - kas kokius turėjo, rado. Net didelių šovinių gilzes buvo atnešę. Todėl naujai per liedintas varpas svėrė nebe 1360 kilogramų, kaip anksčiau, o 1920 kilogramų. Jam perlydyti sudeginta 20 kubų pušinių malkų. Burneikis šį didžiulį varpą rekomendavo pakabinti nebe žemoje varpinėje, o įkelti į bažnyčios bokštą, kad geriau skambėtų, toliau girdėtųsi. Tai buvo padaryta 1993 metais prieš Šv. Onos atlaidus. Per atlaidus žemaičių vyskupas Antanas Vaičius didįjį varpą pašventino. Tą pačią dieną aikštelėje priešais bažnyčią buvo pašventintas ir naujai pastatytas kryžius, kurį su meistravo tautodailininkas Petras Brazauskas. Ant perlydytojo varpo jokio įrašo nepadarė. Didingai skamba naujasis varpas Lenkimų bažnyčios bokšte, kviesdamas tikinčiuosius į pamaldas. Skamba išlydėdamas žmogų į amžino poilsio vietą... Jo garsas girdisi už kelių kilometrų.
Šiaurinėje šventoriaus pusėje - šlifuoto akmens antkapis. Čia palaidota lietuvių tautos istoriko, švietėjo, rašytojo Simono Daukanto motina Kotryna, mirusi 1847 metais. Šiaurinėje bažnyčios pusėje įmūryta memorialinė lenta ilgamečio klebono Bonaventūro Mažonavičiaus, mirusio 1848 m., atminimui. Jo klebonavimo metu prie bažnyčios buvo pristatytas prieangis su bokštu. Šventorių puošia metalinis kryžius, senas medinis kryžius, mūrinis kryžius su pakopomis (Konstantino Dimos auka), medinis koplytstulpis, pastatytas 1990 m. Krikščionybės įvedimo jubiliejaus proga (1413 metų Žemaičių krikštas), o varpinė, kuri yra sumūryta iš akmenų, stovi šiaurės vakarinėje šventoriaus dalyje. Šventorių juosia mūrinė tvora.
Bažnyčioje yra keturi altoriai. Didysis papuoštas angelų - Šv. Petro ir Šv. Povilo - skulptūromis. Paveikslo jokio nėra. Kitas altorius yra aukštai virš zakristijos. Jis papuoštas Šv. Onos ir Šv. Antano paveikslais. Dešinysis altorius padarytas iš liepos medžio. Pirmoje to altoriaus konsignacijoje yra nukryžiuotas Viešpats Jėzus, išdrožtas iš medžio, ant raudono aksominio lauko paauksuotuose rėmuose.
Tabernakulyje laikomos medinės Šv. Kryžiaus, Šv. Florijono ir Šv. Fortūnato relikvijos. Virš nukryžiuotojo - Šv. Angelo Sargo paveikslas paauksuotuose rėmuose.
Antrasis šoninis altorius - medinis, iš liepos medžio, tokios pat formos kaip ir pirmasis. Pirmojoje konsignacijoje - Šv. Mergelės Marijos apreiškimas, antras paveikslas virš jo - Šv. Jurgio. Bažnyčioje yra dvi statulos: dešinėje prie Šv. Kryžiaus altoriaus - Viešpats Jėzus prie stulpo, kairėje, prie Apreiškimo altoriaus, - Šv. Mergelė Marija Sopulingoji. Kad kunigas pamaldas galėtų laikyti atsisukęs į žmones, didžiojo altoriaus priekyje reikia mažesnio altorėlio. Lenkimų bažnyčioje iki 1997 metų vietoje jo stovėjo baltu audeklu aptraukta paprasta dėžė. 1997 metų rudenį gražų altorėlį, savo išvaizda panašų į didįjį, sumeistravo ir pastatė parapijietis Juozas Gadeikis, gyvenantis Skuode.
Lenkimų bažnyčioje vargonai seni, devynių balsų. Kol nebuvo elektros, orui pūsti buvo naudojamos kojomis minamos dumplės. Šį darbą paprastai atlikdavo varpininkas. O dabar, atsiradus elektrai, oras pučiamas elektriniu varikliu. Klebonaujant Zenonui Butkevičiui, bažnyčioje vargonininkavo Lenkimų miestelio gyventojas Antanas Martišauskas. Jam atsisakius eiti šias pareigas, keletą metų atvažiuodavo vargonininkai iš Laukžemės, Aleksandrijos, Mosėdžio. Septyniolika metų (1972 - 1989 m.) į Lenkimus iš Palangos važinėjo vargonininkas Petras Martinionis. Nuo 1989 metų vargonininkauja Skuodo miesto gyventojas Stasys Varanavičius. Suolai maldininkams sėdėti anksčiau buvo po aštuonias eiles abejose bažnyčios pusėse. Klebonaujant Jonui Pakalniškiui, buvo padaryti nauji 13 eilių suolai (šešios sėdimos vietos kiekviename suole, o 6 suoluose — po 4 sėdimas vietas). Bažnyčioje tokiame pat aukštyje kaip ir vargonų patalpa, abiejuose pasieniuose tarp kolonų, yra antras aukštas, vietinių vadinamas "viškomis".
Padavimas: Pagal senolių padavimą bažnyčia pastatyta ant senų kapinaičių. Senovėje esą čia buvusi koplyčia. 2003 metų rudenį, keičiant grindis, rasta žmonių kaulų.
Lenkimų Šv. Onos bažnyčios statinių komplekso Šv. Onos bažnyčia (u.k. 29931) įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą nuo 2004-12-31 ir suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.
.jpg)
Atsiliepimai