Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Bartuvos kairiajame krante. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga Š-P kryptimi, 100x60 m dydžio. Jos P ir V pakraščiuose buvo supiltas apie 150 m ilgio lanko formos pylimas (aptiktas tyrinėjimų metu), kurio išorėje iškastas griovys (iš jo išliko 50 m ilgio, 24 m pločio viršuje, 4 m pločio dugne, 6 m gylio ŠR dalis). Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio.
Piliakalnis labai suardytas XVI-XVII a. jame įsikūrus dvarui (užlygintas griovys, nukastas pylimas, dirbama ir įvairiais pastatais užstatyta aikštelė), R šlaitas nuplautas. Dabar piliakalnis yra miestelyje: aikštelės V dalyje užveistas sodas, P, R ir Š stovi 4 didesni pastatai, PR aikštelės dalis išlyginta, performuota ir išasfaltuota.
Į P nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastos dvejos trinamosios girnos.
1985 m. I. Jablonskis piliakalnio V dalyje ištyrė 60 m2 dydžio plotą, aptiko 0,8 m aukščio pylimo liekanas. Pylimas buvo rekonstruotas 3 kartus. Pirmasis 2,35 m pločio pylimas krautas iš akmenų, stambesnius dedant į kraštus. Vėliau pylimas praplėstas į išorę iki 3,5 m pločio sukraunant daugiau akmenų. Jo viršuje stovėjo medinė gynybinė siena. Šiai sudegus pylimas praplėstas į abi puses iki 6,6 m supilant molio sluoksnį, imamą iš išorėje iškasto griovio. Piliakalnyje aptikta lipdytos ir vėlyvos žiestos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - XIII a. Pasiekiamas važiuojant į Mosėdžio centrą Bartuvos kairiajame krante, už autobusų stotelės pasukus į dešinę (P) ir pavažiavus 100 m (įvažiuojama į aikštelę).
Piliakalnis užregistruotas Lietuvos kultūros vertybių registre 1997 metų gruodžio 31 dieną. Unikalus objekto numeris: 16220. Statusas: valstybės saugomas.
Piliakalnyje lokalizuojama Maysedis, Mosėdžio pilis, minima 1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupo Henriko ir Vokiečių ordino atstovų sudarytame Pietų Kuršo dalybų akte. Vėliau, po Žemaitijos krikšto Mosėdis tampa Žemaičių vyskupo valda, o ant piliakalnio XVI a. vid. įkuriamas dvaras, kuris smarkiai nukentėjo per 1655-1660 m. Švedų karą, tačiau suremontuotas ir naudotas iki pat 1842 m., kol buvo carinės valdžios nacionalizuotas. Lietuvos žemės reformos metu dvarą išparceliavus, jo centras atiduotas Mosėdžio valsčiaus savivaldybei, kuri išlikusiuose pastatuose įkurdino administracines įstaigas ir Mosėdžio pradžios mokyklą.
Atsiliepimai