VšĮ Skuodo informacijos centras

Mosėdžio žydų senosios kapinės

Istoriniai memorialiniai objektai

Mosėdžio miestelio žydų senosios kapinės, vadinamos Žydkapiais, Žydsaliu (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 21806, senieji registro kodai – M82, L66) – neveikiančios kapinės pietinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Naujukų kaime (Mosėdžio seniūnija), 0,58 km į rytus nuo kelio Mosėdis–Šaukliai, Mosėdžio tvenkinio saloje.
Įrengtos salos pietinėje – pietrytinėje dalyje. Netaisyklingo stačiakampio plano, nežymiai pailgos šiaurės – pietų kryptimi, 35 m ilgio ir 30 m pločio. Jas juosė palaidų lauko akmenų pylimas, kurio išliko šiaurinė ir rytinė dalys, o pietinė atsidūrusi po vandeniu.
Paviršius nelygus, nežymiai banguotas, žemėja į pietus, rytus ir vakarus. Teritorija dirvonuoja, apaugusi medžiais, daugiausia – alksniais.
Kapinėse išlikę per 20 betoninių antkapių, rausvo ir pilko granito tašytų antkapinių paminklų (stelų) su hebrajiškų rašmenų epitafijomis.
Pietinėje – pietvakarinėje dalyje stovi kapinių paminklinis akmuo. Jis juodo šlifuoto granito, plokščias, pastatytas ant stačiakampio cokolio. Priekinėje plokštumoje iškalta Dovydo žvaigždė ir memorialiniai užrašai jidiš ir lietuvių kalbomis: SENOSIOS ŽYDŲ / KAPINĖS / TEBŪNA ŠVENTAS MIRUSIŲJŲ ATMINIMAS.
Kapines supa tvenkinys, kurio vakariniame krante pastatytas anotacinis ženklas. Jis ketursienio stulpo pavidalo, su dvišlaite viršūne, puoštas raižiniais. Pagrindinio (vakarinio) fasado pusėje įrėžtas užrašas jidiš (žydų), o rytiniame – lietuvių kalba: „SENOSIOS / ŽYDŲ / KAPINĖS“. Pietinio fasado pusėje pavaizduota Dovydo žvaigždė.
Kapines galima pasiekti valtimi, o žiemą – ledu.
Teritorijos plotas –0,405 ha.
Pirmieji žydai prekybininkai Mosėdyje pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, o miesteliui gavus teisę rengti turgus ir prekymečius XVIII a. susiformavo žydų bendruomenė. Jos nariai sudarė didžiąją Mosėdžio gyventojų dalį, gyveno prie pagrindinių gatvių bei turgavietės, vertėsi prekyba ir amatais, nuomojo apylinkės smukles ir malūnus. Prie turgaus aikštės bendruomenė pasistatė sinagogą ir mokyklą, o bendro naudojimo miestelio ganyklų pakraštyje, Bartuvos ir Eiškūno upių santakos slėnyje buvusioje kalvoje įsirengė kapines.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Mosėdyje gyveno 35 žydų šeimos.Vokietijos–SSRS karo pradžioje miestelį užėmę vokiečių kariai žydus 1941 m. birželio mėn. suėmė, uždarė sinagogoje, o vėliau išvežė į Skuodą ir Kretingą bei ten sušaudė.

Pokario metais kapinės buvo neprižiūrimos, nusiaubtos, dalis antkapių ir stelų išvartyta. 1972 m. užtvenkus Bartuvą ir įrengus Mosėdžio tvenkinį, kapinės atsidūrė saloje. Mosėdžio žydų bendruomenei atminti plungiškio Jakovo Bunkos iniciatyva 1991 m. kapinėse pastatytas paminklinis akmuo, o prie senojo kelio, vedusio iš Mosėdžio miestelio pro Naujukų kaimą link kapinių – anotacinis ženklas (autorius Jakovas Bunka).
1996 m. kapinės registruotos kultūros vertybių registre, 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuriam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.

Atsiliepimai

Komentuoti