Puodkalių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 16223; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV 2054) – kapinynas šiaurės vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Puodkaliuose (Skuodo seniūnija). Kapinynas yra 1,46 km. į vakarus nuo kelio Plungė – Skuodas, 650 m. į vakarus nuo Puodkalių piliakalnio. Puodkalių tvenkinys pietrytiniame kranto pusiasalyje.
Kapinyne laidoti sudeginti mirusieji. Iš buldozeriais suardytų kapų surinkti lipdytos ir žiestos keramikos šukių, geležinių, žalvarinių ir kitų dirbinių apsilydę fragmentai. Kapinynas buvo įrengtas iki 7 m aukščio aukštumos kyšulyje, įsiterpusiame į Erlos upės slėnį. Pastačius užtvanką (1976 m.), pakilęs vanduo užliejo 2/3 kapinyno, pakeitė vietovės išvaizdą, likusi neužlieta kapinyno dalis atsidūrė drėgnoje vietoje, užaugo krūmai ir nendrės. Neužlieta kapinyno dalis randasi tvenkinio pusiasalio šiaurinėje dalyje.
Kapinynas 1975 m., surado J. Jablonskis. Atsitiktinai surasti dirbiniai saugomi Kultūros paveldo centre Vilniuje, bei Kretingos muziejuje.
Iš kapinyno į Daukšių aštuonmetę mokyklą buvo patekę 10 geležinių dirbinių (ietigalis trikampe plunksna, pentinis plačiaašmenis kirvis, skiltuvas atriestais galais, peiliukas, pjautuvo smaigalys, skustuvo rankenėlė, kovos peilio makščių grandinėlė) ir 11 jų fragmentų, 10 žalvarinių dirbinių (pasaginė segė tordiruotu lankeliu ir aštuonkampėmis galvutėmis, pasaginė segė cilindriniais galais, geriamojo rago apkalas, 3 įvijiniai žiedai išplatinta priekine dalimi, 2 juostinės apyrankės) ir 66 jų fragmentai, 49 lipdytos lygios ir nežymiai brūkšniuotos ir 1 žiestos keramikos šukė. Dalis lipdytos keramikos šukių puošta horizontaliomis tiesiomis ir banguotomis linijomis. 1987 m. radiniai perduoti Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologinei ekspedicijai.
Atsiliepimai