Šiandien buvusioje S. Daukanto tėvų sodyboje, kur buvo: troba, kurioje Simonas gimė, kluonas, svirnas, žardai, kūdra, stovi restauruota klėtelė. Be pamatinių sodybos akmenų, šiandien dar išlikęs medinis šulinys, galunamyje šiurena, ko gero antrą šimtmetį bebaigiąs klevas. „Galima įsivaizduoti, - rašo V. Kurmickas, - kiek kartų jaunystės metais, nusiplūkęs per šienapjūtę ar rugiapjūtę, prie šulinio Simonas Daukantas vilgė savo paskutinį marškonį, savo degančius skruostus, nuo darbų nutirpusias rankas. Kiek kartų trumpomis pokaičio valandomis, mėgaudamasis klevo pavėsiu, jis svarstė, kaip patekti į aukštabokštį Vilniaus miestą, nuo amžių garsėjusį mokslais ir mokslo vyrais". Nebėra Daukantų gyvenamojo namo, liko tik neryški, dar 19 a. pabaigoje daryta nuotrauka. Dabartinis gyvenamasis namas pasatytas ant buvusio svirno pamatų. Prie pat sodybos didelis tvenkinys žlugtui skalbti, pasimaudyti, gyvuliams girdyti, gaisrui gesinti. Klėtelės kieme - paminklinis akmuo - Kalvių šviesuoliui Simonui Daukantui. Jame žodžiai: „Šioje sodyboje 1793 10 28 d. gimė lietuvių rašytojas Simonas Daukantas". Pusiaukelėje nuo sodybos - tėvo ir sūnaus skulptūra, primena išlydimą Simoną i Vilnių mokslan. (autorius V.Veitas) centrinė ansamblio dalis - S. Daukanto skulptūra. Joje žodžiai: „Aš ir tuo džiaugsiuos ir linksminsiuos, jog pirmas tarp lietuvių gudresniems vyrams rašyti kelią praskyniau". (autorius J.Pušinskas). Klėtelės kieme ir botaniko Jurgio Pabrėžos skulptūra. Joje žodžiai: „Skiriu savo darbą naudai ir gelbėti sveikatą tų, kurie neturi arti vaistinės bei galimybių pasitarti su gydytojais, ir ne tik gyvendami skursti, bet ir per anksti mirti turi". J.Pabrėža, (autoriai J.Jankauskas, V.Pocius. 1984 m.).
1981 m. klėtelė sutvirtinta naujais sienojais, puikuojasi nauju nendrių stogu. Joje įrenktas memorialinis S. Daukanto muziejus. Restauruotos klėtelės pagrindiniame kambaryje nušviestas istoriko ir rašytojo gyvenimas, kūryba, atminimo saugojimas. Kitame - etnografiniai daiktai. Klėtelė, kur atostogaudamas gyveno Daukantas, įrengta pagal to meto valstiečio gyvenimą ir buitį. Kitas kambarys paskirtas draugo, pirmojo lietuvių ir žemiečių J. Pabrėžos veiklai.
Simono Daukanto gimtinės vieta - iš komplekso tapo pavieniu objektu. Simono Daukanto gimtosios sodybos klėtelei (u.k. 23219) yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.
Atsiliepimai