Skuodas, įsikūręs tarp dviejų upių – Bartuvos ir Luobos. Tiltas per Bartuvos upę jungė senamiestį ir naujamiestį. Žydai įsikūrė senamiestyje XVII amžiuje. Senamiestyje buvo ilga gatvė, pavadinta Žydų gatve, kaip priešprieša lietuviams, lenkams ir rusams, gyvenusiems naujamiestyje. Dvi gatvelės išsišakojo iš Žydų gatvės, iš kurių viena vedė į senąją sinagogą ir betmidrašą per kabantį medinį tiltą, kita gatvelė buvo Pirties skersgatvis („BadGessle“). Šis skersgatvis vedė iki Bartuvos upės, kurioje Skuodo žydai prausėsi. Skuodas buvo žydų miestelis su turtingas socialiniu ir kultūriniu gyvenimu, taip pat savo viešomis ir nacionalinėmis įstaigomis.
Dažniausiai žydai, turintys savo parduotuves, vaistines, smulkias įmones tame pačiame name ir gyveno. Įdomi detalė – senamiestyje gyvenamieji namai buvo statomi toliau nuo gatvės. Palei namus ėjo šaligatvis, o juosta tarp gatvės ir šaligatvio buvo apsodinama medžiais, dažniausiai obelimis. Ir dabar kiekvienas lankydamasis Skuodo senamiestyje, Laisvės g. pradžioje gali pats tuo įsitikinti, rudenį paragauti obuolių nuo medžių, kuriuos gal žydai sodino.
Tarpukariu Skuode veikė 204 prekybos įmonės, įskaitant ir nešiojamąją prekybą. Dauguma krautuvėlių buvo Laisvės gatvėje, vedančioje iš miesto centro į geležinkelio stotį. Tarpukario laikotarpiu Skuodas buvo net didesnis mietas negu Kretinga. Skuode veikė valsčiaus savivaldybė, paštas, apylinkės teismas, notariatas, policijos nuovada, pasienio policijos rajonas, muitinė (geležinkelio stotyje), 2 bankai, senelių prieglauda, viešbutis, kino teatras, plytinė. Mieste buvo 21 pramonės įmonė. Net 6 įmonės siuvo avalynę, per metus jos pasiūdavo 5000 - 6000 porų batų, kurie buvo parduodami visoje Lietuvoje. Didžiausia įmonė Skuode buvo avalynės fabrikas „Kontinent“ Vilniaus g. dabartinėje savivaldybės vietoje.
Skuodas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių vietovių sąrašą unikalus kodas 17108, kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.
+1
Atsiliepimai