Susipažinkite su didžiausiu kadagynu Lietuvoje. Išbandykite ir pajuskite 2 km. pažintinį taką gryna, gyva gamta.
Išskirtinė augalija, kuri dažnam primena tundrą susiformavo nuo seno aplinkinių kaimų gyventojams ganant gyvulius. Kadagiai, viržiai, briedgaurės yra prisitaikę prie ganymo, todėl jie laimėjo konkurencinę kovą prieš kitus augalus, taip suformuodami savitą kadagyno-riedulyno ekosistemą.
Kadagiai riedulyne auga vešliai, kai kurie siekia net 6 m aukštį. Kadagys yra dvinamis augalas, o jų ,,Lytį“ galima atpažinti pagal lajos formą: vyriškas primena koloną, o moteriškas – skėstašakį krūmą.
Ant riedulių aptinkamos retų kerpių rūšys, kurios indikuoja apie savitą buveinė susijusia su rieduliais. Tarp jų gausiai veši briedgaurynų ir viržynų bendrijos, kur auga bruknės, miškinės sidabražolės, katpėdėlės. Ankstyvą vasarą šiuos gana pilkus žolynus papuošia laukinės orchidėjos – gegužraibės, o vasaros pabaigoje akį ir bites traukia purpuriniais žiedais nusidažę šilinių viržių sąžalynai.
Nutraukus ganymą riedulyno teritorija sparčiai pradėjo apauginėti menkaverčiais medžiais, kuriuos būtina šalinti kertant. Krūmų kirtimas ir kitos gamtotvarkinės veiklos riedulyne vykdomos nuo 2008 m. Atliktų darbų palaikymui Vykdant Life+ projektą ,, Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ buvo įsigyta muflonų banda, kuri ganoma 40 ha aptvare, įrengtame riedulyno teritorijoje. Muflonai - laukinių avių giminaičiai, neišrankus pašarui, todėl tai viena iš tinkamiausių rūšių ganyti riedulyne.
Nuo pažintiniame take esančio apžvalgos bokštelio galima pastebėti sklandančius jūrinius erelius, vapsvaėdžius, suopius ar mažąjį erelį rėksnį. Aplinkiniuose miškuose peri juoduosios ir pilkosios meletos. O ankstyvą pavasario rytą galima išgirsti tetervinų burbuliavimą ar gervių trimitavimą. Šalimais esančiame tvenkinyje peri gulbių giesmininkų pora.
Atsiliepimai